pazomatys

×pazomatỹs sm. (3^4b) Erž, Trš, pãzomatis (1) Lk vieta palei zomatą, palei akmenų, mūro tvorą: Šventorius aplinkui aukštu zomatu apmūrytas, pazomačiais medžiais apsodinėtas Žem. Pazomačiūse galą gavo S.Dauk. Lygu ubagas pazomatė[je] išsiplėtęs Varn. Užkasė kaip šunį pazomatyje Krk.